Būsto naudojimo paskirtis: ką reiktų įsivertinti?
Gyvenamoji, poilsio, kūrybinės dirbtuvės, svečių namai, administracinės - tokios paskirties parduodamas patalpas kaip butus galima rasti populiariuose nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos svetainėse. Neretai gyvenamoji būsto naudojimo paskirtis nurodoma didžiosiomis raidėmis, kartais su šauktukais, tai pabrėžiant kaip privalumą. Ką reiškia būsto naudojimo paskirtis ir kokias rizikas reiktų įvertinti, jeigu vis dėlto pasirenkamas ne gyvenamosios paskirties būstas nuolatiniam gyvenimui.
Statybos techninis reglamentas "Statinių klasifikavimas" (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Gyvenamieji pastatai gali būti vieno, dviejų butų, daugiabučiai, kiti gyvenamieji pastatai tokie kaip bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai, kt. Tuo tarpu negyvenamieji pastatai skiriami į viešbučių (viešbučiai, moteliai, svečių namai), administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės (tame tarpe ir kūrybinės dirbtuvės), sandėliavimo, poilsio, kt. paskirties pastatus. Taigi perkant "poilsio", "kūrybinių dirbtuvių", "svečių namų", "administracinės" paskirties patalpas bus įsigyjamos negyvenamosios paskirties patalpos.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir tuo pagrindu pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas neapriboja galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamosios paskirties patalpose.
Automobilių statymo problematika
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus. STR "Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai" (STR 2.06.04:2014) numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv.m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv.m. darbo patalpų ploto. Be to, kalbant apie automobilio stovėjimo vietas verta paminėti, kad didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį. Bet, pavyzdžiui, Vilniuje tokia privilegija suteikiama tik tiems, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą gyvenamosiose patalpose (ir poilsio paskirties patalpose, bet tik tose, kurios registruotos iki 2018 m.).
Poilsio zonos
Teisės aktai kelia ir kitus reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų aplinkos įrengimu. Štai prie naujai įrengiamų daugiabučių taip pat privaloma numatyti ir želdynus su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai"). Tuo tarpu negyvenamiesiems pastatams tai nebūtina.
Verslo liudijimas ar GPM?
Negyvenamosios paskirties patalpas įsigyjantiems investavimo tikslais ir besitikintiems tokius būstus nuomoti, vertėtų įvertinti mokestinę pusę. Pirma, verslo liudijimo įsigyti galimybės nebus, kadangi verslo liudijimas galimas tik gyvenamųjų patalpų nuomai. Iš nuomojamo ne gyvenamosios paskirties būsto gautos pajamos bus apmokestintos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Antra, nekilnojamojo turto mokestis. Fiziniai asmenys, kurių gyvenamosios (taip pat sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių)paskirties turto bendra vertė nekilnojamojo turto vertė nesiekia 150 tūkst. eurų, atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Vadinasi, nuo kūrybinių dirbtuvių, svečių namų, administracinės paskirties patalpų nekilnojamojo turto mokestį, kurio dydį nustato savivaldybės kasmet, susimokėti gali tekti.
Administracinė atsakomybė
Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, kuriame numatyta, kad Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų. Praktikoje gana retai pasitaiko atvejų, kai ši bauda skiriama, tačiau negyvenamąsias patalpas įsigyjantiems asmenims, planuojantiems jose gyventi nuolat, visgi vertėtų žinoti, jog tokia galimybė egzistuoja.
Prieš įsigyjant ne gyvenamosios paskirties patalpas, advokatų kontoros "Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai" teisininkai pataria apdairiai įvertinti visus negyvenamosios patalpos kaip būsto įsigijimo pliusus ir minusus bei tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.